Schemų terapija

Vienintelė tikra kelionė – kelionė savo vidun.

Kuriais atvejais ši terapija tinka?

Schemų terapija yra itin efektyvi dirbant su:

• sudėtingais sunkumais, tokiais kaip asmenybės sutrikimai (ypač ribiniam asmenybės sutrikimui),
• pasikartojanti (lėtinė) depresija ir nerimas,
• valgymo sutrikimai,
• ilgalaikiai sunkumai, trukdantys užmegzti ir palaikyti terapinius santykius.

Kas vyksta terapijos procese?

Terapinio darbo metu terapeutas siekia gydyti kliento schemas, t. y. padeda klientui suvokti schemas ir sumažinti jų emocinį poveikį žmogaus gyvenimui.

Pirmiausia vyksta įvertinimas ir psichoedukacija: terapeutas siekia išsiaiškinti kliento vaikystės ir paauglystės patirtis, atpažinti schemas bei padeda klientui jas suvokti kaip bazinių poreikių netinkamą patenkinimą ir iš to kylančių psichologinių problemų priežastis. Klientas išmoksta atpažinti savo disfunkcinius tvarkymosi su schemomis būdus (pasidavimą, vengimą, hiperkompensaciją) ir supranta, kaip šie būdai palaiko schemas.

Kiek laiko truks ši terapija?

Schemų terapija, atsižvelgiant į kliento poreikius, gali būti trumpalaikė, vidutinės trukmės arba ilgalaikė.

Visi žmonės vadovaujasi tam tikromis schemomis. Dažnai sąmoningai schemų nesuvokiame, tačiau kai tam tikri gyvenimo įvykiai jas suaktyvina, schemos ypač stipriai veikia mūsų jausmus ir mintis. Būtent turimos schemos nulemia, kaip suvokiame save ir kitus, ir atitinkamai reaguojame.

Schemos – tai vaikystės žaizdos ir su jomis susiję išmokti disfunkciniai tvarkymosi būdai. Disfunkcines schemas sudaro prisiminimai, emocijos, mintys ir kūno pojūčiai. Jos susiformuoja vaikystėje arba paauglystėje, kai nėra patenkinami vaiko baziniai emociniai poreikiai, tokie kaip saugaus prisirišimo, laisvės reikšti poreikius, emocijas ir pan. Galimos paliktumo, socialinės izoliacijos, nepasitikėjimo, paklusnumo, aukštų standartų ir pan. schemos. Schemos veikia visą žmogaus gyvenimą.

Schemų terapija – veiksminga kognityvinės ir elgesio terapijos (KET) atmaina. Schemų terapija yra integruota psichoterapija, apimanti efektyviausius metodus iš skirtingų psichoterapijos krypčių. Schemų terapijoje naudojamos intervencijų technikos iš:

• kognityvinės ir elgesio terapijos, 
• egzistencinės humanistinės terapijos,
• psichodinaminės terapijos,
• geštalto terapijos, 
• transakcinės analizės,
  
• psichodramos.
  

Lyginant su kognityvine ir elgesio terapija, schemų terapijoje daugiau dėmesio skiriama psichologinėms problemų priežastims vaikystėje ir paauglystėje, darbui su emocijomis, terapeuto ir kliento santykiui, kliento disfunkcinėmis strategijomis.

Tolesniame terapinio darbo etape terapeutas (kiek tai leidžia terapinio santykio ribos) siekia patenkinti kliento poreikius sveikais būdais, suteikdamas klientui tai, ko jam trūko vaikystėje. Terapeutas stengiasi bendrauti su klientu taip, kad būtų patenkinti tie poreikiai, kurių nepatenkino tėvai (pakaitinė arba dalinė tėvystė).

Naudojamos stipriai emocijas bei pasąmonę veikiančios:

• patyriminės bei kognityvinės terapijos technikos,
• psichodramos elementai. 

Klientas pamažu mokomas atpažinti savo gyvenime pasireiškiančius režimus ir schemas, atsisakyti įveikų, išgydyti savo pažeistą vidinį vaiką, patenkinti savo vidinio vaiko poreikius iš sveiko suaugusio pozicijos.

Po sėkmingos terapijos schemos aktyvuojamos daug rečiau ir sukelia ne tokius stiprius išgyvenimus.